Šilkografija – kaip ant tinklo išdeginamas trafaretas ir per jį tepamas dažų sluoksnis. Galutiniam naudojimui būti paruošti tinklus su tam tikra chemija ir tai pat turėti galutinį dizaino variantą. Pastarąjį dešimtmetį šilkografijos spauda labai populiarėjo, nes tai yra vienas ekonomiškiausių spaudos būdų. Nors ir daugėja šilkografijos spaudos atmainų, bet šilkografija vis tiek išlieka labai populiari. Ją galima spausdinti ant visų lygių paviršių. O tai reiškia, kad kūrybinės šilkografijos galimybės yra begalinės.

Šilkografiją išrado kinai maždaug prieš 2000 metų. Kinai iš žmonių plaukų ištempė per medinį rėmą ir ant jo pritvirtino trafaretą kuris buvo pagamintas iš lapų ir padarydami ekraną. Vėliau Japonija naudojo tą patį technologiją, bet ant rėmo dėdami austą šilką, kad pasidarytų tinklelis. O lapus pakeitė lakas, kad susidarytų trafaretas. Kitaip sakant šilkografija gavo savo pavadinimą iš japonų naudojamos technikos prieš visus tuos metus. 1907m. S. Simonsas buvo pirmasis žmogus užpatentavęs šilkografijos metodą. Dėl technologijos pažangos, šilkografijos procesas tapo pažangesnis.

Šilkografija dažniausiai būna naudojama drabužių gamyboje. Marškinėliai su šilkografija, džemperiai su šilkografija, striukės su šilkografijos spauda. Visi didieji drabužių gamintojai kuriuos randate parduotuvėje, tai pat būna ženklinti šilkografijos būdu. Šilkografiją galima spausdinti ant tokių medžiagų kaip: šilkas, poliesteris, medvilnė.

Reklaminės atributikos pramonėje gaminant suvenyrus, užrašų knygutes, vizitines, kepurės, raktų pakabukų šis spaudos būdas tai pat naudojamas. Sportiniai marškinėliai su komandos logotipu yra ypač populiarūs. Vienas didžiausių šilkografijos pranašumų yra tas, kad gamintojai gali valdyti gamybos kokybę ir kitus parametrus, todėl dideliais kiekiais dedant šilkografiją ant pasirinkto produkto galima pasiūlyti mažą kainą.